apie ligą

Alzheimerio liga prasideda visiškai nekaltai- žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja sugebėjimai. Žmogus gali atlikti tik įprastus darbus. Vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis- ligonis pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių. Galiausiai, visiškai sunyksta ligonio asmenybė. Jo protinis gyvenimas nutrūksta. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis. Kartu su ligoniu kenčia ir artimieji šeimos nariai.

Alzheimerio liga smarkiai paveikia jos paliestų žmonių gyvenimus. Daugelį metų lėtai, bet užtikrintai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę. Tikimybė susirgti Alzheimerio liga padidėja, sulaukus 65 metų. Milijonai pasaulio žmonių kenčia nuo šios ligos. 


Pasaulyje yra apie 40 mln. sergančių įvairiomis demencijomis, tarp kurių labiausiai paplitusi yra Alzheimerio liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 5 milijonus naujų ligos atvejų ir prognozuojama, kad po 20-ties metų šis skaičius padvigubės. Nustatyta, kad šia liga serga 5-9 proc. vyresnių nei 65 m., 10-12 proc. – 80 metų, 20-25 proc. - 80-90 metų ir daugiau nei 30 proc. - vyresnių nei 90 metų amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų, daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. Lietuvoje Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis serga apie 30 tūkst. žmonių. 

kaip atpažinti ligą?

• ​Pasikartojantys veiksmai

Alzheimerio liga sergantis asmuo gali ką nors vis daryti ir daryti arba sakyti ir sakyti. Jis gali kartoti tą patį žodį, klausimą ar veiksmą. Dažniausiai taip jis ieško saugumo ir supratimo.
Jis gali skubėti arba daryti iš naujo tai, kas jau padaryta. Tokie veiksmai dažniausiai nepalieka neigiamų padarinių pačiam ligoniui, tačiau gali sukelti stresą jo slaugytojams.

• Agresyvus elgesys

Agresyvus elgesys gali būti žodinis (šaukiant arba kviečiant kokį nors asmenį) arba fizinis (mušantis ir stumdantis). Toks elgesys gali pasireikšti staiga, be jokios aiškios priežasties, arba dėl neįprastos situacijos. Kiekvienu atveju svarbu bandyti suprasti kas sukelia pykčio ir prislėgtumo jausmus.

• Įtarumas

Dėl sutrikusios atminties Alzheimerio liga sergantis asmuo gali viską matyti kitaip. Jis gali pradėti įtarinėti aplinkinius ir kaltinti juos vagystėmis, neištikimybe ar kitais nebūtais dalykais. Kartais jis taip pat neteisingai supranta tai, ką girdi ir mato.

• Atpažinimo sunkumai

Kartais Alzheimerio liga sergantis asmuo gali nebeatpažinti gerai žinomų žmonių, vietų ar daiktų. Jis gali pamiršti ankstesnius ryšius, painioti šeimos narių vardus ar nebesusigaudyti, kur gyvenąs. Jis gali nebesusigaudyti, kam naudojami tokie įprasti daiktai, kaip tušinukas ar šakutė. Tokios situacijos ypač sunkios slaugytojams, jose prireikia daug kantrybės ir supratingumo.

• Sutrikimo ir sumišimo jausmai

Asmuo sergantis Alzheimerio liga, kartais gali jaustis sutrikęs ir sumišęs. Jis gali tapti nerimastingas ir labai judrus. Jis gali kuo nors nusivilti arba susitelkti į atskiras detales. Taip pat jis gali tapti per daug priklausomas nuo slaugytojų dėmesio ir vadovavimo.

kaip elgtis?

Svarbu atminti, kad sergančiojo elgesys nėra tyčinis.

Kaip reaguoti į provokuojantį elgesį?

• Išlikite ramūs ir supratingi
• Būkite kantrūs ir lankstūs
• Kiekvieną kartą ieškokite konkrečios elgesio priežasties
• Reaguokite į emocijas, o ne į elgesį
• Nesiginčykite ir nesistenkite įtikinti
• Atpažinkite prašymus ir pasistenkite į juos reaguoti
• Priimkite tam tikrą elgesį kaip ligos pasekmę ir pabandykite su tuo susitaikyti
• Išnaudokite įvairias sprendimų galimybes
• Raskite naujų atsipalaidavimo būdų
• Naudokite priminimus
• Nepriimkite elgesio asmeniškai
• Apie savo situaciją kalbėkitės su kitais
• Raskite laiko sau