Vitaminas E gerina atmintį ir padeda sergantiesiems Alzheimerio liga
Kasdien gaunančių vitamino E pagyvenusių sveikų žmonių atmintis gali pagerėti, o Alzheimerio ligos simptomai gali sušvelnėti – rodo tarpusavyje nesusiję JAV ir Europoje atlikti tyrimai. Amerikos medikų asociacijos žurnalas „JAMA“ paskelbė tyrimo išvadas, kuriose teigiama, jog švelnia Alzheimerio forma sergantiems asmenims, kasdien gaunantiems daug vitamino E, sulėtėjo ligos progresavimas. Tokie ligoniai galėjo ilgiau atlikti paprastus kasdienius darbus ir jiems reikėjo mažiau aplinkinių pagalbos.
613 tiriamųjų buvo suskirstyti į keturias grupes, kurių nariai kasdien gaudavo vitamino E (tokoferolio), demencijai gydyti skirto vaisto memantino, kartu vitamino E ir memantino arba placebo. Vidutiniškai 2,3 metų buvo stebima, kaip tiriamieji sugeba atlikti paprastus kasdienius darbus, pavyzdžiui, nusiprausti arba apsirengti. Nustatyta, kad gavusiųjų vitamino E tokie įgūdžiai kasmet vidutiniškai prastėjo 19 proc. mažiau palyginti su kontroline placebo grupe. Be to, šiems tiriamiesiems reikėjo ir mažiau aplinkinių pagalbos.
Mokslininkų išvada: šie duomenys reiškia, kad ligos progresavimas tyrimo periodu sulėtėjo 6,2 mėnesio.
„Rezultatai rodo, kad tokoferolis naudingas sergantiesiems švelnia Alzheimerio forma, nes švelnina funkcijų nykimą ir mažina rūpybos naštą”, sako tyrimo vadovas dr. Maurice Dysken iš Veteranų sveikatos apsaugos sistemos Mineapolio valstijos agentūros.
Tiriamiesiems buvo duodama didelė – 50 mikrogramų vitamino E dozė, ketvirtadaliu viršijanti maksimalią suaugusiesiems rekomenduojamą dienos normą, praneša medicalnewstoday.com.
Jungtinės Karalystės Alzheimerio draugijos tyrimų ir plėtros direktorius dr. Doug Brown sako, kad JAV mokslininkų tyrimų rezultatai vertingi, nors ir negalutiniai, tad tyrimų reikia atlikti daugiau. Jis tai pat perspėja, kad itin didelės vitamino E dozės kai kuriems žmonėms gali pakenkti, todėl būtina tartis su šeimos gydytoju. Pasak tyrėjų, įvairios vitaminas E yra kelių formų. Jų aštuonios ir visos turi antioksidacinį poveikį, įtakos atminties procesams. Yra žinoma, kad vitaminas E organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, stiprina imunitetą, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Natūralūs vitamino E šaltiniai: nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai, žirniai, pupelės, špinatai, pieno produktai.
613 tiriamųjų buvo suskirstyti į keturias grupes, kurių nariai kasdien gaudavo vitamino E (tokoferolio), demencijai gydyti skirto vaisto memantino, kartu vitamino E ir memantino arba placebo. Vidutiniškai 2,3 metų buvo stebima, kaip tiriamieji sugeba atlikti paprastus kasdienius darbus, pavyzdžiui, nusiprausti arba apsirengti. Nustatyta, kad gavusiųjų vitamino E tokie įgūdžiai kasmet vidutiniškai prastėjo 19 proc. mažiau palyginti su kontroline placebo grupe. Be to, šiems tiriamiesiems reikėjo ir mažiau aplinkinių pagalbos.
Mokslininkų išvada: šie duomenys reiškia, kad ligos progresavimas tyrimo periodu sulėtėjo 6,2 mėnesio.
„Rezultatai rodo, kad tokoferolis naudingas sergantiesiems švelnia Alzheimerio forma, nes švelnina funkcijų nykimą ir mažina rūpybos naštą”, sako tyrimo vadovas dr. Maurice Dysken iš Veteranų sveikatos apsaugos sistemos Mineapolio valstijos agentūros.
Tiriamiesiems buvo duodama didelė – 50 mikrogramų vitamino E dozė, ketvirtadaliu viršijanti maksimalią suaugusiesiems rekomenduojamą dienos normą, praneša medicalnewstoday.com.
Jungtinės Karalystės Alzheimerio draugijos tyrimų ir plėtros direktorius dr. Doug Brown sako, kad JAV mokslininkų tyrimų rezultatai vertingi, nors ir negalutiniai, tad tyrimų reikia atlikti daugiau. Jis tai pat perspėja, kad itin didelės vitamino E dozės kai kuriems žmonėms gali pakenkti, todėl būtina tartis su šeimos gydytoju. Pasak tyrėjų, įvairios vitaminas E yra kelių formų. Jų aštuonios ir visos turi antioksidacinį poveikį, įtakos atminties procesams. Yra žinoma, kad vitaminas E organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, stiprina imunitetą, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Natūralūs vitamino E šaltiniai: nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai, žirniai, pupelės, špinatai, pieno produktai.
Demencija ir Alzheimeris. Planavimas ir pasirengimas
Alzheimeris ir kitų rūšių demencijos ligos gali būti sudėtingas iššūkis, ne tik asmeniui, kuriam diagnozuota liga, bet taip pat jų šeimos nariams bei artimiesiems. Rūpinimasis, Alzheimeriu ar demencija sergančiu ligoniu, kartais gali tapti slegiančia našta, tačiau kuo daugiau turėsite informacijos ir paramos, tuo geriau galėsite suprasti, padėti ar rasti geriausią slaugos būdą savo artimiesiems.
Pasiruošimas Alzheimerio liga ir demencija sergančių priežiūrai
Kovojant su Alzheimerio liga arba demencija susidursite su įvairiomis emocijomis ir rūpesčiais. Be abejonės jūs būsite sunerimę kaip pasikeis jūsų mylimas žmogus, kaip galėsite jam padėti ir kaip pasikeis jūsų pačių gyvenimas. Jums, ko gero, taip pat teks išgyventi pyktį, sielvartą ir šoką. Prisitaikymas prie šios naujos realybės nėra lengvas. Šioje situacijoje svarbu skirti laiko apmąstymams bei informacijos paieškai. Kuo daugiau žinių ir paramos turėsite, tuo geriau galėsite pasirūpinti savo artimuoju.
Pasiruošimas ankstyvoje Alzheimerio stadijoje
Rekomenduojama atkeipti dėmesį į keletą priežiūros pasiruošimo būdų Alzheimerio ankstyvoje stadijoje. Suprantama, tokių klausimų iškėlimas gali būti sunkus sprendimas, tačiau ankstyvas pasiruošimas padės išvengti nesusipratimų, konfliktų bei padės sklandžiau susitaikyti su padėtimi. Priklausomai nuo ligos stadijos, planuojant sprendimus, kiek įmanoma daugiau įtraukite ir patį ligonį. Jei demencija jau yra įpusėjusi, priimdami sprendimus vadovaukitės tuo, kuo, jūsų manymu, norėtų jūsų artimasis.
Klausimai į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant Alzheimerio liga ar demencija sergančio ligonio priežiūrą:
Pagal LR 3.242 straipsnį, 3 punktą "Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.";
Kasdienė rutina
Kasdienė rutina prižiūrint Alzheimerio liga sergančius artimuosius palengvina kasdienybę, suteikia nuoseklumo jausmą, kuris teigiamai veikia Alzheimerio ligonį, net jei jis to negali suprasti.
Keletas puikių patarimų:
Pasiruošimas Alzheimerio liga ir demencija sergančių priežiūrai
Kovojant su Alzheimerio liga arba demencija susidursite su įvairiomis emocijomis ir rūpesčiais. Be abejonės jūs būsite sunerimę kaip pasikeis jūsų mylimas žmogus, kaip galėsite jam padėti ir kaip pasikeis jūsų pačių gyvenimas. Jums, ko gero, taip pat teks išgyventi pyktį, sielvartą ir šoką. Prisitaikymas prie šios naujos realybės nėra lengvas. Šioje situacijoje svarbu skirti laiko apmąstymams bei informacijos paieškai. Kuo daugiau žinių ir paramos turėsite, tuo geriau galėsite pasirūpinti savo artimuoju.
Pasiruošimas ankstyvoje Alzheimerio stadijoje
Rekomenduojama atkeipti dėmesį į keletą priežiūros pasiruošimo būdų Alzheimerio ankstyvoje stadijoje. Suprantama, tokių klausimų iškėlimas gali būti sunkus sprendimas, tačiau ankstyvas pasiruošimas padės išvengti nesusipratimų, konfliktų bei padės sklandžiau susitaikyti su padėtimi. Priklausomai nuo ligos stadijos, planuojant sprendimus, kiek įmanoma daugiau įtraukite ir patį ligonį. Jei demencija jau yra įpusėjusi, priimdami sprendimus vadovaukitės tuo, kuo, jūsų manymu, norėtų jūsų artimasis.
Klausimai į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant Alzheimerio liga ar demencija sergančio ligonio priežiūrą:
- Kas priims finansinius sprendimus, kai sergantis artimasis nebegalės to padaryti?
- Kas pasirūpins sergančiu artimuoju?
Pagal LR 3.242 straipsnį, 3 punktą "Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.";
- Kur gyvens Alzheimerio liga arba demencija sergantis artimasis?
Kasdienė rutina
Kasdienė rutina prižiūrint Alzheimerio liga sergančius artimuosius palengvina kasdienybę, suteikia nuoseklumo jausmą, kuris teigiamai veikia Alzheimerio ligonį, net jei jis to negali suprasti.
Keletas puikių patarimų:
- Stenkitės, kad jūsų artimasis kasdien, vienodu laiku atliktų tuos pačius veiksmus - atsibustų, pavalgytų, nusipraustų, apsirengtų ir nueitų miegoti. Toks nuoseklumas, kasdien tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje atlikti veiksmus, padės sergančiam asmeniui geriau orientuotis aplinkoje;
- Tegul Jūsų artimasis žino ko tikėtis, net jei ne visiškai tą supranta. Galite naudoti užuominas, norėdami nurodyti dienos laiką. Pavyzdžiui, ryte atitraukite užuolaidas, taip leisdami savo artimajam suprasti, jog išaušo rytas. Vakare rami muzika galėtų tapti ženklu, kad atėjo metas miegui;
- Stenkitės artimąjį įtraukti į kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, tikėtina, kad sergantysis nesugebės užsisegti sagų, tačiau žinos kur padėti skalbinius.
Globėjo, besirūpinančio Alzheimerio liga sergančiuoju artimuoju, streso įveikimas
Kiekvienais metais daugėja sergančiųjų Alzheimerio liga. Dažniausiai jie globojami namuose, šeimos narių, kurie susiduria su praktiniais sunkumais, emocinėmis ir socialinėmis problemomis. Sergančiojo globa neatsiejama nuo nuolat patiriamo streso. Straipsnyje pristatomi rezultatai tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip neformalus globėjas, besirūpinantis Alzheimerio liga sergančiuoju artimuoju, bando įveikti globos proceso metu kylantį stresą.
Alzheimerio liga nuolat progresuoja. Vidutinė ligos trukmė – 8-9metai, nuo simptomų pasireiškimo iki žmogaus mirties liga gali trukti nuo 3 iki 20 metų. Jai progresuojant, visiškai sunyksta žmogaus asmenybė. Alzheimerio liga yra žmogaus smegenų veiklos sutrikimas, tačiau pagrindiniai jos simptomai pasireiškia per žmogaus elgesį. Pirmieji pakitusį ligonio elgesį pastebi šeimos nariai. Jiems nerimą kelia ligonio po mažu prarandami įgūdžiai, sutrikusi orientacija erdvėje ir laike. Ligoniui tampa sunku surasti tinkamus žodžius, pabaigti pradėtas mintis, įvykdyti duotus nurodymus, asmuo tampa nenuovokus. Kiekvienos šios ligos atvejis yra unikalus, todėl ypatingai svarbu, koks žmogus buvo prieš ligą, jo asmenybės, psichologinės būklės ir gyvenimo būdo.
Alzheimerio liga sergančiojo asmens globa yra nuolatinis, kasdienis, tiek dieną, tiek naktį trunkantis procesas. Yra išskiriamos šešios pagrindinės globėjo atliekamos funkcijos:
Neformalus globėjas patiria nuolatinę emocinę įtampą. Didžiausią emocinę įtampą kelia pasikeitę santykiai su brangiu žmogumi. Dėl šio pokyčio viso globos proceso metu globėją ir jo šeimos narius būna apėmęs netekties jausmas. Taip pat Alzheimerio ligos užklupto asmens artimieji išgyvena pykčio, gėdos, nevilties, nerimo, sielvarto jausmus.
Laikinas atsitraukimas nuo globos proceso
Globėjo vaidmuo yra sudėtingas, nes rizikuojama patirti socialinę izoliaciją, kadangi galimybės palikti ligonį vieną yra ribotos. Bent trumpalaikis atsitraukimas palikus sergantįjį prižiūrėti kitam gali ženkliai sumažinti streso ir atskirties požymius. Neformalus globėjo atsitraukimas nuo sergančiojo asmens padeda sumažinti kilusius vienišumo, bejėgiškumo, nerimo jausmus. Turėdamas laiko sau, kurio metu galima imtis savo mėgstamos veiklos, bendrauti su brangiais žmonėmis ar užsiimti pomėgiais, globėjas gali atsipalaiduoti ir pailsėti.
Emocinė socialinė parama
Socialinė parama apima emocinį artumą ir šilumą, priėmimą, pagalbą – tai lemia teigiamą savivoką, didesnę savigarbą ir savarankiškumą. Ji turi įtakos pilnatvės jausmui, įgalina atlikti svarbiausius socialinius vaidmenis, sėkmingai spręsti problemas.
Globėjas privalo pasidalinti globos proceso metu kylančiais jausmais su savo artimaisiais, kitu atveju – ilgai keičiant ir slepiant savo išgyvenimus – rūpintis Alzheimerio liga sergančiuoju gali būti nepakeliamai sunku. Jei žmogus jaučia palaikymą, šis jausmas įgalina nepasiduoti ir naudoti įvairesnes streso įveikimo strategijas.
Prasmės suteikimas situacijai
Žmonės, kurie stengiasi įveikti ilgai trunkančius, daug pastangų reikalaujančius išbandymus, dažnai naudoja su prasme susijusias streso įveikimo strategijas. Naudodami tokias strategijas, asmenys stengiasi perkainoti gyvenimo situaciją, bando įžvelgti joje kažką teigiamo, surasti prasmę ar naudą. Ši strategija veiksminga ilgalaikėse situacijose, kuri nėra lengvai išsprendžiama.
Globėjams, užuot susikoncentravus į neigiamus globos proceso aspektus, vertėtų atkreipti į teigiamus išgyvenimus ir naudą, kuriuos patiria besirūpindami sergančiuoju. Nauda gali būti įžvelgiama kaip dvasingumo, gyvenimo prioritetų, savikontrolės srityse. Gobėjai, rūpinimąsi Alzheimerio liga sergančiuoju artimuoju gali vertinti kaip asmeninio augimo ir tobulėjimo, gyvenimo tikslų įvykdymo galimybę, progą mylimam žmogui atsidėkoti už rūpestį ir vargus.
Alzheimerio liga nuolat progresuoja. Vidutinė ligos trukmė – 8-9metai, nuo simptomų pasireiškimo iki žmogaus mirties liga gali trukti nuo 3 iki 20 metų. Jai progresuojant, visiškai sunyksta žmogaus asmenybė. Alzheimerio liga yra žmogaus smegenų veiklos sutrikimas, tačiau pagrindiniai jos simptomai pasireiškia per žmogaus elgesį. Pirmieji pakitusį ligonio elgesį pastebi šeimos nariai. Jiems nerimą kelia ligonio po mažu prarandami įgūdžiai, sutrikusi orientacija erdvėje ir laike. Ligoniui tampa sunku surasti tinkamus žodžius, pabaigti pradėtas mintis, įvykdyti duotus nurodymus, asmuo tampa nenuovokus. Kiekvienos šios ligos atvejis yra unikalus, todėl ypatingai svarbu, koks žmogus buvo prieš ligą, jo asmenybės, psichologinės būklės ir gyvenimo būdo.
Alzheimerio liga sergančiojo asmens globa yra nuolatinis, kasdienis, tiek dieną, tiek naktį trunkantis procesas. Yra išskiriamos šešios pagrindinės globėjo atliekamos funkcijos:
- emocinė parama ir patarimai;
- instrumentinė pagalba: valymas, maisto ruošimas, skalbimas ir pan.;
- asmeninė priežiūra: maudymas, rengimas, pagalba vaikštant ar vartojant vaistus;
- finansų tvarkymas;
- saugos organizavimas, kreipimasis į formalias slaugos tarnybas;
- finansinė parama.
Neformalus globėjas patiria nuolatinę emocinę įtampą. Didžiausią emocinę įtampą kelia pasikeitę santykiai su brangiu žmogumi. Dėl šio pokyčio viso globos proceso metu globėją ir jo šeimos narius būna apėmęs netekties jausmas. Taip pat Alzheimerio ligos užklupto asmens artimieji išgyvena pykčio, gėdos, nevilties, nerimo, sielvarto jausmus.
Laikinas atsitraukimas nuo globos proceso
Globėjo vaidmuo yra sudėtingas, nes rizikuojama patirti socialinę izoliaciją, kadangi galimybės palikti ligonį vieną yra ribotos. Bent trumpalaikis atsitraukimas palikus sergantįjį prižiūrėti kitam gali ženkliai sumažinti streso ir atskirties požymius. Neformalus globėjo atsitraukimas nuo sergančiojo asmens padeda sumažinti kilusius vienišumo, bejėgiškumo, nerimo jausmus. Turėdamas laiko sau, kurio metu galima imtis savo mėgstamos veiklos, bendrauti su brangiais žmonėmis ar užsiimti pomėgiais, globėjas gali atsipalaiduoti ir pailsėti.
Emocinė socialinė parama
Socialinė parama apima emocinį artumą ir šilumą, priėmimą, pagalbą – tai lemia teigiamą savivoką, didesnę savigarbą ir savarankiškumą. Ji turi įtakos pilnatvės jausmui, įgalina atlikti svarbiausius socialinius vaidmenis, sėkmingai spręsti problemas.
Globėjas privalo pasidalinti globos proceso metu kylančiais jausmais su savo artimaisiais, kitu atveju – ilgai keičiant ir slepiant savo išgyvenimus – rūpintis Alzheimerio liga sergančiuoju gali būti nepakeliamai sunku. Jei žmogus jaučia palaikymą, šis jausmas įgalina nepasiduoti ir naudoti įvairesnes streso įveikimo strategijas.
Prasmės suteikimas situacijai
Žmonės, kurie stengiasi įveikti ilgai trunkančius, daug pastangų reikalaujančius išbandymus, dažnai naudoja su prasme susijusias streso įveikimo strategijas. Naudodami tokias strategijas, asmenys stengiasi perkainoti gyvenimo situaciją, bando įžvelgti joje kažką teigiamo, surasti prasmę ar naudą. Ši strategija veiksminga ilgalaikėse situacijose, kuri nėra lengvai išsprendžiama.
Globėjams, užuot susikoncentravus į neigiamus globos proceso aspektus, vertėtų atkreipti į teigiamus išgyvenimus ir naudą, kuriuos patiria besirūpindami sergančiuoju. Nauda gali būti įžvelgiama kaip dvasingumo, gyvenimo prioritetų, savikontrolės srityse. Gobėjai, rūpinimąsi Alzheimerio liga sergančiuoju artimuoju gali vertinti kaip asmeninio augimo ir tobulėjimo, gyvenimo tikslų įvykdymo galimybę, progą mylimam žmogui atsidėkoti už rūpestį ir vargus.
Slaugos padariniai slaugytojoms
Pagyvenusio žmogaus, sergančio Alzhaimerio liga arba silpnaprotyste (demencija), slaugos procesas apima techninius aspektus, tokius kaip medicininis ligos gydymas bei pagalbą, apimančią įvairias kasdienes procedūras, o taip pat ir efektyvių asmeninių santykių svarbos pripažinimą.
Fizinis ir psichinis demencijos poveikis yra negrįžtamas, paveikiantis tiek asmens elgseną, tiek jo santykius su kitais asmenimis. Galimybė teikti tinkamas kasdienės slaugos ir medicininio gydymo paslaugas priklauso nuo keleto skirtingų, tačiau susijusių žemiau pateikiamų aspektų:
Žinoti simptomus, jų pasireiškimo būdus bei pasekmes, kurios įtakoja tiek ligonio šeimos narius, tiek bendruomenę. Psichinė liga labai dažnai yra pripažįstama kaip nesuderintina su visuomenės, kurioje ligonis gyvena, normomis ir tradicijomis. Tai gali paskatinti atstūmimą ir netgi socialinę atskirtį, kuri paveikia tiek ligonį, tiek jį slaugančius asmenis, ypač tuomet kai abidvi pusės yra emociškai susijusios. Siekiant sumažinti šį nesuderinamumą ar trikdantį elgesį, neretai griebiamasi smurto, užgauliojimų, peikimo ir kritikos.
Formalių bei neformalių slaugytojų koordinavimas bei integracija. Formaliu yra laikomas slaugytojas, kuris dirba specializuotose paslaugų įstaigose. Neformaliu slaugytoju yra laikomas asmuo, kuris yra artimas ligoniui ir juo rūpinasi (šeimos nariai ar giminaičiai, kaimynai, savanoriai ar asmeniniai slaugytojai). Slaugos tęstinumas užtikrinamas tik tuomet, kai visi įsitraukę į ligonio slaugą asmenys dirba kartu ir kuria geriausią įmanoma slaugos planą.
Sergančiojo dimensija slauga - tai ilgas, reikalaujantis daug pastangų, procesas, todėl labai svarbu, kad slaugytojai žinotų neigiamus slaugos padarinius. Moterims slaugytojoms tai susiję su laiku sau ir savo poreikių tenkinimu, įvertinant savo poreikius bei turint galimybę juos patenkinti. Svarbu atrasti sau bei savo slaugos santykių pažinimui erdvės.
Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų apibrėžimas
Yra įprasta, kad kai kurie atminties pakitimai yra normalūs, kai senstame, tačiau Alzhaimerio ligos simptomai yra daugiau nei paprasti atminties praradimai. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, patiria sunkumų bendraudami, mokydamiesi, galvodami ir mastydami - pakankamai skaudžios problemos, kad turėtų įtakos individualiam darbui, socialinei veiklai ir šeimos gyvenimui.
Nėra tikslios linijos tarp normalių pakitimų ir perspėjančių ženklų. Visada yra gera idėja pasitikrinti pas gydytoją ar kinta žmogaus funkcijų lygis. Alzhaimerio asociacija tiki, kad yra gyvenimiškai būtina žmonėms, sergantiems silpnaprotyste, ir jų šeimoms kuo anksčiau gauti informaciją, globą ir paramą.
Ankstyva Alzhaimerio ligos diagnozė suteikia grįžtamųjų simptomų greitą gydymą. Tai dažnai gali privesti prie pažintinių simptomų, tokių kaip atminties praradimas, pagerėjimo.
Ankstyva silpnaprotystės diagnozė sudaro sąlygas psichiatriniams simptomams nustatyti ir gydyti. Liga yra susijusi ne vien su sirgimu. Reikia atkreipti dėmesį į psichologinius ir socialinius Alzhaimerio ligos padarinius, jeigu yra depresijos, susijaudinimo ar netgi psichozės ženklų ar simptomų. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti hospitalizavimo ir sumažinti pablogėjimą.
Ankstyva silpnaprotystės diagnozė padidina žmogaus, sergančio Alzhaimerio liga, ir jo šeimos saugumą. Diagnozė reiškia, kad tam tikros veiklos turės būti prižiūrimos, apribotos arba sustabdytos. Tai susiję su vairavimu, šaunamųjų ginklų naudojimu sportui ar medžioklei, sunkiųjų mašinų/mechanizmų naudojimu, rūpinimusi jaunais arba ligotais. Kai kurie žmonės turi apleisti darbą greičiau negu kiti, tai priklauso nuo darbo vaidmens, atliekamo darbe, ir lankstumo ir paramos darbo vietoje.
Patarimas: Nesistenkite išvengti medicininės pagalbos ieškojimo, kad būtų nustatyta ankstyva Alzhaimerio ligos diagnozė!
Praktiškai yra labai daug sužinoma apie ligą, apie tai, ką žmogus gali padaryti. Šis patarimų sąrašas skirtas žmogui, kuriam nustatyta ankstyva diagnozė:
10 Alzhaimerį pranašaujančių ženklų:
Atminties praradimas. Labiausiai įprastas silpnaprotiškumo ženklas yra neseniai sužinotos informacijos pamiršimas. Žmogus pradeda pamiršti ir nepajėgus atgaminti informaciją vėliau.
Kas yra normalu? Kartais pamiršti vardus ir susitikimus.
Sunkumai, atliekant įprastas užduotis. Silpnapročiams žmonėms dažnai sunku susiplanuoti ar įvykdyti kasdienines užduotis. Žmonėms gali būti sunku pasigaminti valgyti, paskambinti ar žaisti žaidimą.
Kas yra normalu? Kartais pamiršti ko įėjai į kambarį, ar ką norėjai pasakyti.
Problemos su kalba. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, dažnai pamiršta paprastus žodžius arba pakeičia neįprastais, padarydami savo kalbą arba raštą sunkiai suprantamais. Jie gali nerasti dantų šepetuko, pavyzdžiui, ir vietoje to paprašyti „to daikto mano burnai".
Kas yra normalu? Kartais turi problemų ieškant reikiamo žodžio.
Nesiorientavimas laike ir vietoje. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, gali pasiklysti kaimynystėje, pamiršti, kur jie yra ir kaip ten papuolė, ir nežinoti kelio namo.
Kas yra normalu? Pamiršti savaitės dieną, ar kur einama.
Vargana arba sumažėjusi nuomonė/sprendimai. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, gali netinkamai apsirengti, nešiodami keletą sluoksnių drabužių šiltą dieną ir nepakankamai drabužių šaltyje. Jie gali parodyti varganą sprendimą kaip, pavyzdžiui, atiduodami dideles pinigų sumas prekybininkams.
Kas yra normalu? Priimant abejotiną arba diskutuotiną sprendimą laikas nuo laiko.
Problemos su abstrakčiu mąstymu. Kažkas, sergantis Alzhaimeriu, gali turėti neįprastų sunkumų, atliekant sudėtingas protines užduotis, kaip, pavyzdžiui, užmiršdami skaičius ir kur jie naudojami.
Kas yra normalu? Išlyginti čekių knygelės balansą.
Daiktų padėjimas ne į vietą. Žmogus, sergantis Alzhaimeriu, gali padėti daiktus į neįprastas vietas: lygintuvą - į šaldiklį, ar rankinį laikrodį - į cukrinę.
Kas yra normalu? Kartais raktus arba piniginę nepadėti į vietą.
Pokyčiai nuotaikoje ir elgesyje. Žmogus, sergantis Alzhaimeriu, gali parodyti staigius nuotaikos pokyčius - iš ramaus į ašaras, ar piktą - be jokios priežasties.
Kas yra normalu? Kartais jaustis liūdnai ar ne nuotaikoje.
Asmenybės skirtumai. Žmogaus, sergančio silpnaprotyste, asmenybė gali pasikeisti dramatiškai. Jie gali tapti ypač sumišę, įtarūs, bailūs ar priklausomi nuo šeimos nario.
Kas yra normalu? Žmonių asmenybės keičiasi kartu su metais.
Iniciatyvos pavadinimas. Asmuo, sergantis Alzhaimeriu, gali tapti labai pasyvus, sėdėdamas valandų valandas prie TV, miegodamas daugiau nei įprasta, ar nenorėdamas veikti to, ką įprastai veikė anksčiau.
Kas yra normalu? Kartais jaustis nuvargusiam nuo darbo ar socialinių įsipareigojimų. I skyrius: Pavojai ir pirmieji simptomai
Ką slaugytojai turi žinoti?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė sąlygoja didesnį silpnaprotystės paplitimą. Alzhaimerio liga yra pusės susirgimų silpnaprotyste priežastis. Liga prasideda su pažinimo problemomis kasdieninėje žmogaus veikloje (pavyzdžiui, nesugebėjimas surišti mazgo ar susegti marškinių) ir elgsenos sutrikimais (depresija, apatija). Tai prasideda beveik nepastebimai, bet simptomai lėtai ir tolygiai progresuoja.
Tyrimai parodė, kad pirminiuose ligos formavimosi etapuose vyksta struktūriniai pakitimai tam tikroje smegenų dalyje, o simptomų lengva nepastebėti. Palaipsniui pasikeitimai vyksta ir aplinkinėse smegenų dalyse. Po keleto metų paveikiamos smilkinio skiltis ir dalis priekinės skilties. Šioje stadijoje pasirodo lengvi pažinimo sutrikimai ir atsiranda atminties sutrikimų. Šie požymiai gali išlikti stabilūs keletą metų arba net visą gyvenimą, tačiau kai kuriems žmonėms jie ima progresuoti ir tampa silpnaprotystės pradžia.
Ligos stadijos išskiriamos priklausomai nuo ligos pasireiškimo sudėtingumo: švelni, vidutinė, sunki ir galutinė. Kiekvienoje ligos stadijoje ligonis ir slaugytojas susiduria su skirtingomis problemomis. Ligonio ir slaugančiojo poreikiai turi būti nuolat įvertinami ligos eigoje.
Žvilgsnis į teisių apsaugą
Kalbant apie teisių apsaugą, reikia atsiminti, kad pirminėse ligos stadijose, ligonis vis dar yra išlaikęs protinius gebėjimus, todėl negalima imtis priemonių, kurios numatomos teisėje ir taikomos silpnaprotystei progresuojant. Bet problema turėtų būti įvertinta, kadangi su ja bus susiduriama ateityje. Su ligoniu reikia kalbėtis apie ligą ir jos tikėtiną tolimesnę eigą. Taktiškai ir atsargiai paaiškinant ligoniui situaciją, būtina imtis atsargumo priemonių:
Šeimos gydytojas gali padėti slaugančiajam įtikinti ligonį pasirinkti patikimą asmenį, kuris atstovautų paciento interesus. Atstovaujančiam asmeniui gali būti suteikti pavieniai įgaliojimai (pvz., tvarkyti reikalus banke) arba tikrieji įgaliojimai, kurie, jei reikalinga, suteikia teises pratęsti ar pasirašyti naujas nuomos sutartis, parduoti nekilnojamąjį turtą ir pan.
Šiuo atveju įgaliotasis asmuo turi kreiptis medicininės-teisinės išvados apie ligonio veiksnumą ir konsultuotis dėl tolesnės veiksmų eigos.
Ką slaugytojas turėtų daryti?
Esmė yra "būti informuotam": įvertinti įsipareigojimus, riziką, įmanomą pagalbą, savo paties ryžtą ir žinoti galimą ligos eigą. Reikėtų apgalvoti kokie dalykai gyvenime yra svarbiausi ir išskirti mažiau svarbius, kurių galėtumėte atsisakyti. Iškyla grėsmė būti socialiai atskirtam ir pasiduoti įsitikinimui, kad esate vienas su savo problemomis. Būkite pasiruošę kalbėtis su kitais žmonėmis. Palaikant ryšį su aplinkiniu pasauliu, tampa lengviau susidoroti su kritika ir kliūtimis, kurios neišvengiamai atsiranda. Kalbant apie teisių apsaugą, reikia pabrėžti, kad turi būti imtasi atsargumo priemonių (patarimai pateikti aukščiau). Labiau specifine teisių apsauga galima pasirūpinti vėliau.
Slaugos programa turėtų taip pat atsižvelgti ir į slaugytojo poreikius. Jie turi sau pasakyti: "Aš pasistengsiu kalbėti apie savo baimes". Naudinga pasišnekėti su specialistais bei su žmonėmis, kurie jau buvo susidūrę su panašia problema. Šnekėjimas apie baimes gali sumažinti nerimą. Išsakyti visas savo baimes dėl ateities tinkamu laiku, kai slaugymo našta dar nėra per sunki, yra naudinga, kadangi dar yra laiko surasti sprendimus. Atliekant visus galimus veiksmus, stengiantis išsaugoti nors kelis savo asmeninio gyvenimo aspektus, visuomeninius santykius ir pomėgius, ypač padės ir rūpinantis pacientu, ir kai jo nebebus.
Rūpinimasis turi didelį poveikį asmeniniam gyvenimui. Nors tai gali pareikalauti daug laiko, labiausiai paplitusios problemos yra negatyvi emocinė ir pažintinė patirtis. Galite jaustis tarsi įkalintas ir apribojęs asmeninį gyvenimą; gali būti sunku susitvarkyti su dviem vaidmenimis, vienu - namuose atliekant šeimos įsipareigojimus, ir kitu - ne namuose, atliekant darbo įsipareigojimus, be to, galite pradėti jaustis tarsi jūsų santykiai su giminaičiu keičiasi ir jis atrodo nebe tas pats žmogus koks buvo anksčiau. Galite pradėti jausti depresiją ir sielvartą, ir netgi pyktį, kai senas žmogus, kuriuo rūpinatės, elgiasi trikdančiai ir netinkamai su kitais žmonėmis.
Yra svarbu suprasti, kad globėjiški santykiai su senu žmogumi, sergančiu Alzhaimerio liga, yra „sutrikę" santykiai, psichologai naudoja terminą „papildantys santykiai", tai reiškia santykius, kai žmogui kažko trūksta, jis yra trapus, ir jam reikalinga pagalba iš kito žmogaus.
Fizinis ir psichinis demencijos poveikis yra negrįžtamas, paveikiantis tiek asmens elgseną, tiek jo santykius su kitais asmenimis. Galimybė teikti tinkamas kasdienės slaugos ir medicininio gydymo paslaugas priklauso nuo keleto skirtingų, tačiau susijusių žemiau pateikiamų aspektų:
Žinoti simptomus, jų pasireiškimo būdus bei pasekmes, kurios įtakoja tiek ligonio šeimos narius, tiek bendruomenę. Psichinė liga labai dažnai yra pripažįstama kaip nesuderintina su visuomenės, kurioje ligonis gyvena, normomis ir tradicijomis. Tai gali paskatinti atstūmimą ir netgi socialinę atskirtį, kuri paveikia tiek ligonį, tiek jį slaugančius asmenis, ypač tuomet kai abidvi pusės yra emociškai susijusios. Siekiant sumažinti šį nesuderinamumą ar trikdantį elgesį, neretai griebiamasi smurto, užgauliojimų, peikimo ir kritikos.
Formalių bei neformalių slaugytojų koordinavimas bei integracija. Formaliu yra laikomas slaugytojas, kuris dirba specializuotose paslaugų įstaigose. Neformaliu slaugytoju yra laikomas asmuo, kuris yra artimas ligoniui ir juo rūpinasi (šeimos nariai ar giminaičiai, kaimynai, savanoriai ar asmeniniai slaugytojai). Slaugos tęstinumas užtikrinamas tik tuomet, kai visi įsitraukę į ligonio slaugą asmenys dirba kartu ir kuria geriausią įmanoma slaugos planą.
Sergančiojo dimensija slauga - tai ilgas, reikalaujantis daug pastangų, procesas, todėl labai svarbu, kad slaugytojai žinotų neigiamus slaugos padarinius. Moterims slaugytojoms tai susiję su laiku sau ir savo poreikių tenkinimu, įvertinant savo poreikius bei turint galimybę juos patenkinti. Svarbu atrasti sau bei savo slaugos santykių pažinimui erdvės.
Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų apibrėžimas
Yra įprasta, kad kai kurie atminties pakitimai yra normalūs, kai senstame, tačiau Alzhaimerio ligos simptomai yra daugiau nei paprasti atminties praradimai. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, patiria sunkumų bendraudami, mokydamiesi, galvodami ir mastydami - pakankamai skaudžios problemos, kad turėtų įtakos individualiam darbui, socialinei veiklai ir šeimos gyvenimui.
Nėra tikslios linijos tarp normalių pakitimų ir perspėjančių ženklų. Visada yra gera idėja pasitikrinti pas gydytoją ar kinta žmogaus funkcijų lygis. Alzhaimerio asociacija tiki, kad yra gyvenimiškai būtina žmonėms, sergantiems silpnaprotyste, ir jų šeimoms kuo anksčiau gauti informaciją, globą ir paramą.
Ankstyva Alzhaimerio ligos diagnozė suteikia grįžtamųjų simptomų greitą gydymą. Tai dažnai gali privesti prie pažintinių simptomų, tokių kaip atminties praradimas, pagerėjimo.
Ankstyva silpnaprotystės diagnozė sudaro sąlygas psichiatriniams simptomams nustatyti ir gydyti. Liga yra susijusi ne vien su sirgimu. Reikia atkreipti dėmesį į psichologinius ir socialinius Alzhaimerio ligos padarinius, jeigu yra depresijos, susijaudinimo ar netgi psichozės ženklų ar simptomų. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti hospitalizavimo ir sumažinti pablogėjimą.
Ankstyva silpnaprotystės diagnozė padidina žmogaus, sergančio Alzhaimerio liga, ir jo šeimos saugumą. Diagnozė reiškia, kad tam tikros veiklos turės būti prižiūrimos, apribotos arba sustabdytos. Tai susiję su vairavimu, šaunamųjų ginklų naudojimu sportui ar medžioklei, sunkiųjų mašinų/mechanizmų naudojimu, rūpinimusi jaunais arba ligotais. Kai kurie žmonės turi apleisti darbą greičiau negu kiti, tai priklauso nuo darbo vaidmens, atliekamo darbe, ir lankstumo ir paramos darbo vietoje.
Patarimas: Nesistenkite išvengti medicininės pagalbos ieškojimo, kad būtų nustatyta ankstyva Alzhaimerio ligos diagnozė!
Praktiškai yra labai daug sužinoma apie ligą, apie tai, ką žmogus gali padaryti. Šis patarimų sąrašas skirtas žmogui, kuriam nustatyta ankstyva diagnozė:
- Galite norėti peržiūrėti savo finansinę situaciją. Tai gali būti susiję su sąskaitomis, kurias reikia apmokėti.
- Jei vis dar dirbate, galite permąstyti valandų skaičiaus sumažinimą arba perėjimą į kitą darbą.
- Patikrinkite bet kokios socialinės paramos, kurią galite gauti jūs ar jūsų šeima, galimybę.
- Būtų naudinga paklausinėti, kokios paramos paslaugos yra teikiamos jūsų gyvenamajam rajone.
- Patartina patikslinti draudimo kompanijoje ar jūs vis dar būsite apdraustas vairavimo metu.
- Galite pageidauti dalyvauti ankstyvos būklės paramos grupėje ir suformuoti naujus santykius dalintis jausmais, informacija ir susidorojimo strategijomis.
- Ankstyva diagnozė taip pat suteikia laiko pakeisti namų aplinką ir kasdieninę rutiną tam, kad būtų patogu jūsų kylantiems poreikiams.
10 Alzhaimerį pranašaujančių ženklų:
Atminties praradimas. Labiausiai įprastas silpnaprotiškumo ženklas yra neseniai sužinotos informacijos pamiršimas. Žmogus pradeda pamiršti ir nepajėgus atgaminti informaciją vėliau.
Kas yra normalu? Kartais pamiršti vardus ir susitikimus.
Sunkumai, atliekant įprastas užduotis. Silpnapročiams žmonėms dažnai sunku susiplanuoti ar įvykdyti kasdienines užduotis. Žmonėms gali būti sunku pasigaminti valgyti, paskambinti ar žaisti žaidimą.
Kas yra normalu? Kartais pamiršti ko įėjai į kambarį, ar ką norėjai pasakyti.
Problemos su kalba. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, dažnai pamiršta paprastus žodžius arba pakeičia neįprastais, padarydami savo kalbą arba raštą sunkiai suprantamais. Jie gali nerasti dantų šepetuko, pavyzdžiui, ir vietoje to paprašyti „to daikto mano burnai".
Kas yra normalu? Kartais turi problemų ieškant reikiamo žodžio.
Nesiorientavimas laike ir vietoje. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, gali pasiklysti kaimynystėje, pamiršti, kur jie yra ir kaip ten papuolė, ir nežinoti kelio namo.
Kas yra normalu? Pamiršti savaitės dieną, ar kur einama.
Vargana arba sumažėjusi nuomonė/sprendimai. Žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, gali netinkamai apsirengti, nešiodami keletą sluoksnių drabužių šiltą dieną ir nepakankamai drabužių šaltyje. Jie gali parodyti varganą sprendimą kaip, pavyzdžiui, atiduodami dideles pinigų sumas prekybininkams.
Kas yra normalu? Priimant abejotiną arba diskutuotiną sprendimą laikas nuo laiko.
Problemos su abstrakčiu mąstymu. Kažkas, sergantis Alzhaimeriu, gali turėti neįprastų sunkumų, atliekant sudėtingas protines užduotis, kaip, pavyzdžiui, užmiršdami skaičius ir kur jie naudojami.
Kas yra normalu? Išlyginti čekių knygelės balansą.
Daiktų padėjimas ne į vietą. Žmogus, sergantis Alzhaimeriu, gali padėti daiktus į neįprastas vietas: lygintuvą - į šaldiklį, ar rankinį laikrodį - į cukrinę.
Kas yra normalu? Kartais raktus arba piniginę nepadėti į vietą.
Pokyčiai nuotaikoje ir elgesyje. Žmogus, sergantis Alzhaimeriu, gali parodyti staigius nuotaikos pokyčius - iš ramaus į ašaras, ar piktą - be jokios priežasties.
Kas yra normalu? Kartais jaustis liūdnai ar ne nuotaikoje.
Asmenybės skirtumai. Žmogaus, sergančio silpnaprotyste, asmenybė gali pasikeisti dramatiškai. Jie gali tapti ypač sumišę, įtarūs, bailūs ar priklausomi nuo šeimos nario.
Kas yra normalu? Žmonių asmenybės keičiasi kartu su metais.
Iniciatyvos pavadinimas. Asmuo, sergantis Alzhaimeriu, gali tapti labai pasyvus, sėdėdamas valandų valandas prie TV, miegodamas daugiau nei įprasta, ar nenorėdamas veikti to, ką įprastai veikė anksčiau.
Kas yra normalu? Kartais jaustis nuvargusiam nuo darbo ar socialinių įsipareigojimų. I skyrius: Pavojai ir pirmieji simptomai
Ką slaugytojai turi žinoti?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė sąlygoja didesnį silpnaprotystės paplitimą. Alzhaimerio liga yra pusės susirgimų silpnaprotyste priežastis. Liga prasideda su pažinimo problemomis kasdieninėje žmogaus veikloje (pavyzdžiui, nesugebėjimas surišti mazgo ar susegti marškinių) ir elgsenos sutrikimais (depresija, apatija). Tai prasideda beveik nepastebimai, bet simptomai lėtai ir tolygiai progresuoja.
Tyrimai parodė, kad pirminiuose ligos formavimosi etapuose vyksta struktūriniai pakitimai tam tikroje smegenų dalyje, o simptomų lengva nepastebėti. Palaipsniui pasikeitimai vyksta ir aplinkinėse smegenų dalyse. Po keleto metų paveikiamos smilkinio skiltis ir dalis priekinės skilties. Šioje stadijoje pasirodo lengvi pažinimo sutrikimai ir atsiranda atminties sutrikimų. Šie požymiai gali išlikti stabilūs keletą metų arba net visą gyvenimą, tačiau kai kuriems žmonėms jie ima progresuoti ir tampa silpnaprotystės pradžia.
Ligos stadijos išskiriamos priklausomai nuo ligos pasireiškimo sudėtingumo: švelni, vidutinė, sunki ir galutinė. Kiekvienoje ligos stadijoje ligonis ir slaugytojas susiduria su skirtingomis problemomis. Ligonio ir slaugančiojo poreikiai turi būti nuolat įvertinami ligos eigoje.
Žvilgsnis į teisių apsaugą
Kalbant apie teisių apsaugą, reikia atsiminti, kad pirminėse ligos stadijose, ligonis vis dar yra išlaikęs protinius gebėjimus, todėl negalima imtis priemonių, kurios numatomos teisėje ir taikomos silpnaprotystei progresuojant. Bet problema turėtų būti įvertinta, kadangi su ja bus susiduriama ateityje. Su ligoniu reikia kalbėtis apie ligą ir jos tikėtiną tolimesnę eigą. Taktiškai ir atsargiai paaiškinant ligoniui situaciją, būtina imtis atsargumo priemonių:
- Žinokite apie pavojus
- Apsaugoti bet kokį ligonio turtą (pvz.: už ligonį tvarkyti dokumentus banke);
- Įvertinti ligonio autotransporto priemonės vairavimo riziką;
- Paruošti ligonį kitų žmonių buvimui namuose, jei bus reikalinga pagalba ir aptarti finansavimo klausimus;
- Įtraukti ligonius į bendravimą su įvairiomis organizacijomis mažinant jų socialinę atskirtį;
Šeimos gydytojas gali padėti slaugančiajam įtikinti ligonį pasirinkti patikimą asmenį, kuris atstovautų paciento interesus. Atstovaujančiam asmeniui gali būti suteikti pavieniai įgaliojimai (pvz., tvarkyti reikalus banke) arba tikrieji įgaliojimai, kurie, jei reikalinga, suteikia teises pratęsti ar pasirašyti naujas nuomos sutartis, parduoti nekilnojamąjį turtą ir pan.
Šiuo atveju įgaliotasis asmuo turi kreiptis medicininės-teisinės išvados apie ligonio veiksnumą ir konsultuotis dėl tolesnės veiksmų eigos.
Ką slaugytojas turėtų daryti?
Esmė yra "būti informuotam": įvertinti įsipareigojimus, riziką, įmanomą pagalbą, savo paties ryžtą ir žinoti galimą ligos eigą. Reikėtų apgalvoti kokie dalykai gyvenime yra svarbiausi ir išskirti mažiau svarbius, kurių galėtumėte atsisakyti. Iškyla grėsmė būti socialiai atskirtam ir pasiduoti įsitikinimui, kad esate vienas su savo problemomis. Būkite pasiruošę kalbėtis su kitais žmonėmis. Palaikant ryšį su aplinkiniu pasauliu, tampa lengviau susidoroti su kritika ir kliūtimis, kurios neišvengiamai atsiranda. Kalbant apie teisių apsaugą, reikia pabrėžti, kad turi būti imtasi atsargumo priemonių (patarimai pateikti aukščiau). Labiau specifine teisių apsauga galima pasirūpinti vėliau.
Slaugos programa turėtų taip pat atsižvelgti ir į slaugytojo poreikius. Jie turi sau pasakyti: "Aš pasistengsiu kalbėti apie savo baimes". Naudinga pasišnekėti su specialistais bei su žmonėmis, kurie jau buvo susidūrę su panašia problema. Šnekėjimas apie baimes gali sumažinti nerimą. Išsakyti visas savo baimes dėl ateities tinkamu laiku, kai slaugymo našta dar nėra per sunki, yra naudinga, kadangi dar yra laiko surasti sprendimus. Atliekant visus galimus veiksmus, stengiantis išsaugoti nors kelis savo asmeninio gyvenimo aspektus, visuomeninius santykius ir pomėgius, ypač padės ir rūpinantis pacientu, ir kai jo nebebus.
Rūpinimasis turi didelį poveikį asmeniniam gyvenimui. Nors tai gali pareikalauti daug laiko, labiausiai paplitusios problemos yra negatyvi emocinė ir pažintinė patirtis. Galite jaustis tarsi įkalintas ir apribojęs asmeninį gyvenimą; gali būti sunku susitvarkyti su dviem vaidmenimis, vienu - namuose atliekant šeimos įsipareigojimus, ir kitu - ne namuose, atliekant darbo įsipareigojimus, be to, galite pradėti jaustis tarsi jūsų santykiai su giminaičiu keičiasi ir jis atrodo nebe tas pats žmogus koks buvo anksčiau. Galite pradėti jausti depresiją ir sielvartą, ir netgi pyktį, kai senas žmogus, kuriuo rūpinatės, elgiasi trikdančiai ir netinkamai su kitais žmonėmis.
Yra svarbu suprasti, kad globėjiški santykiai su senu žmogumi, sergančiu Alzhaimerio liga, yra „sutrikę" santykiai, psichologai naudoja terminą „papildantys santykiai", tai reiškia santykius, kai žmogui kažko trūksta, jis yra trapus, ir jam reikalinga pagalba iš kito žmogaus.
Kaip gerinti atmintį? Atminties rūšys ir pratimai
Dėl per didelio informacijos kiekio ir darbo krūvio, nė vienas asmuo skundžiasi pablogėjusia atmintimi. Tam, kad mūsų galva neapsunktų nuo įvairiausios pateikiamos informacijos, neretai yra pasitelkiama į pagalbą technologijas ar ryškius, spalvotus lapelius, kuriuose įrašomi būtiniausi prisiminimai. Vis dėlto atmintis, nepakeičiama žmogaus ypatybė, kuri neatsieja mus nuo pastovaus mokymosi ar tobulėjimo.
Yra 2 atminties rūšys: ilgalaikė ir trumpalaikė (dar vadinama darbinė atmintimi).
Trumpalaikė atmintis mums naudinga, pavyzdžiui, skaitant sakinį. Ji ima veikti tam, kad nepamirštume pirmojo žodžio, kol perskaitysime pabaigą. Žmogaus mokymosi metu gauta informacija iš pradžių taip pat kaupiama trumpalaikėje atmintyje. Trumpalaikė atmintis ‒ mažos apimties, o jos trukmė – sekundės ar minutės. Dėl to mes pamirštame daugybę matytų veidų ar vakarykščių žinių faktus, kurių nepanaudojome.
Trumpalaikės atminties pavertimas ilgalaike vadinamas konsolidacija. Pirminė informacija iš smegenų žievės perduodama į hipokampą (Amono ragą), kur ji apdorojama ir grąžinama į žievę saugoti ilgam laikui. Hipokampas paverčia trumpalaikę atmintį ilgalaike.
Pagal tai, ką įsimename, atmintis dar skirstoma į:
Šiomis žiniomis galima pasinaudoti ir stiprinant atmintį. Informaciją lengviau atsiminsite, jei ieškosite asociacijų, ryšių.
Kaip stiprinti atmintį ir palengvinti įsiminimo procesą?
Sveika mityba. Trumpalaikės atminties pavertimo ilgalaike atmintimi procesuose dalyvauja neuromediatoriai, kurių sintezei reikalingi baltymai. Todėl norint išsaugoti gerą atmintį – būtina subalansuota mityba. Patartina valgyti žuvies, vištienos, pupelių.
Deguonis. Neuronai yra jautriausios organizmo ląstelės, kurių veiklai reikia itin daug deguonies. Dirbant intensyvų protinį darbą patartina vėdinti kambarius arba padarius trumpas pertraukėles pasivaikščioti gryname ore.
Fizinis aktyvumas. Tai labai naudinga ir svarbu mūsų smegenims bei atminčiai. Mankštos ar kitokio pobūdžio fizinio krūvio metu suaktyvėja viso organizmo kraujotaka, neuronai geriau aprūpinami deguonimi, suintensyvėja procesai ląstelėje.
Susikoncentravimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo labiau susikoncentruojama į atliekamą veiklą, tuo greičiau ir lengviau įsisavinama informacija.
Atminties naudojimas. Dar vienas elementarus faktas ‒ atmintis stiprėja naudojama. Norint ją išlaikyti, užtenka skaityti, aptarti ir analizuoti perskaitytas knygas, straipsnius, žaisti šachmatais, spręsti kryžiažodžius ir pan.
Miegas. Norint stiprinti atminti, būtinai reikalingas kokybiškas miegas. Ilgalaikė įtampa, net jei nėra labai didelė, ypač neigiamai veikia informacijos įsiminimą. Ilgalaikis miego trūkumas pirmiausia susilpnina dėmesingumą, susikoncentravimą, dėl to sutrinka ir įsiminimo gebėjimas. Norint stiprinti atmintį, reikia pakanka laikytis sveiko miego ritmo, valgyti baltyminį maistą, kartas nuo karto pasimankštinti, kvėpuoti grynu oru, stengtis nesiblaškyti ir išlaikyti dėmesį ir, žinoma, kuo dažniau naudotis atmintimi.
Yra 2 atminties rūšys: ilgalaikė ir trumpalaikė (dar vadinama darbinė atmintimi).
Trumpalaikė atmintis mums naudinga, pavyzdžiui, skaitant sakinį. Ji ima veikti tam, kad nepamirštume pirmojo žodžio, kol perskaitysime pabaigą. Žmogaus mokymosi metu gauta informacija iš pradžių taip pat kaupiama trumpalaikėje atmintyje. Trumpalaikė atmintis ‒ mažos apimties, o jos trukmė – sekundės ar minutės. Dėl to mes pamirštame daugybę matytų veidų ar vakarykščių žinių faktus, kurių nepanaudojome.
Trumpalaikės atminties pavertimas ilgalaike vadinamas konsolidacija. Pirminė informacija iš smegenų žievės perduodama į hipokampą (Amono ragą), kur ji apdorojama ir grąžinama į žievę saugoti ilgam laikui. Hipokampas paverčia trumpalaikę atmintį ilgalaike.
Pagal tai, ką įsimename, atmintis dar skirstoma į:
- epizodinę,
- semantinę,
- veiksmo.
Šiomis žiniomis galima pasinaudoti ir stiprinant atmintį. Informaciją lengviau atsiminsite, jei ieškosite asociacijų, ryšių.
Kaip stiprinti atmintį ir palengvinti įsiminimo procesą?
Sveika mityba. Trumpalaikės atminties pavertimo ilgalaike atmintimi procesuose dalyvauja neuromediatoriai, kurių sintezei reikalingi baltymai. Todėl norint išsaugoti gerą atmintį – būtina subalansuota mityba. Patartina valgyti žuvies, vištienos, pupelių.
Deguonis. Neuronai yra jautriausios organizmo ląstelės, kurių veiklai reikia itin daug deguonies. Dirbant intensyvų protinį darbą patartina vėdinti kambarius arba padarius trumpas pertraukėles pasivaikščioti gryname ore.
Fizinis aktyvumas. Tai labai naudinga ir svarbu mūsų smegenims bei atminčiai. Mankštos ar kitokio pobūdžio fizinio krūvio metu suaktyvėja viso organizmo kraujotaka, neuronai geriau aprūpinami deguonimi, suintensyvėja procesai ląstelėje.
Susikoncentravimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo labiau susikoncentruojama į atliekamą veiklą, tuo greičiau ir lengviau įsisavinama informacija.
Atminties naudojimas. Dar vienas elementarus faktas ‒ atmintis stiprėja naudojama. Norint ją išlaikyti, užtenka skaityti, aptarti ir analizuoti perskaitytas knygas, straipsnius, žaisti šachmatais, spręsti kryžiažodžius ir pan.
Miegas. Norint stiprinti atminti, būtinai reikalingas kokybiškas miegas. Ilgalaikė įtampa, net jei nėra labai didelė, ypač neigiamai veikia informacijos įsiminimą. Ilgalaikis miego trūkumas pirmiausia susilpnina dėmesingumą, susikoncentravimą, dėl to sutrinka ir įsiminimo gebėjimas. Norint stiprinti atmintį, reikia pakanka laikytis sveiko miego ritmo, valgyti baltyminį maistą, kartas nuo karto pasimankštinti, kvėpuoti grynu oru, stengtis nesiblaškyti ir išlaikyti dėmesį ir, žinoma, kuo dažniau naudotis atmintimi.